Birželio 28 d. „Kauno kogeneracinės jėgainės“ ir „Lietuvos energijos” atstovai, susitikę su Kauno rajono Ramučių ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenių nariais, dar kartą pristatė vykdomą Kauno kogeneracinės jėgainės projektą ir atsakė į iškilusius klausimus apie būsimos jėgainės aplinkosauginius bei techninius niuansus.
„Suprantame gyventojų susirūpinimą dėl viešumoje pasirodžiusių svarstymų apie papildomų atliekų transportavimą į Kauną. Patikiname, jog jėgainės statybos vyksta projektuose numatyta apimtimi ir jokių kitų sprendimų nėra“, - sako Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Kauno kogeneracinė jėgainė bus modernesnis jau dabar saugiai, netaršiai ir efektyviai, veikiančios jėgainės Klaipėdoje analogas. Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Be to, jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius – įvykus, kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma.
Paskaičiuota, jog Kauno kogeneracinėje jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas, vietoje jų šalinimo sąvartyne, būtų galima sutaupyti apie 15 mln. EUR, mažiau mokant už atliekų sutvarkymą ir šilumą.
Projekto plane numatyta, jog jėgainėje per metus bus sudeginama apie 200 000 tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įrenginių dumblo.
Jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos įmonių dumblą, bus išvengta aplinkos taršos sąvartynuose bei išrūšiuotų atliekų bei dumblo sankaupų, potencialiai keliančių ekologinę grėsmę ne tik dėl nemalonių kvapų, bet ir dėl kenksmingų medžiagų patekimo į gruntinius vandenis. Kauno jėgainė nedegins jokių pavojingų ar toksiškų atliekų.
Susitikimo metu dalyvavę „Lietuvos energijos“ aplinkosaugos ir technologijų specialistai pateikė išsamius atsakymus į gyventojams rūpimus klausimus, tuo išsklaidydami viešumoje reiškiamas abejones dėl atliekų trūkumo ir importo. „Atliekų importas yra draudžiamas remiantis Lietuvos teisės aktais, todėl visi kiti teiginiai yra nepagrįsti. Šiandien Lietuvos sąvartynuose vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis daugiau kaip 10 kartų viršija pažangių Europos valstybių rodiklius“, - sako „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius dr. Nerijus Rasburskis.
Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas. Pastačius jėgainę, emisijų rodiklių stebėjimas Kauno miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas viešai internetu.
Taip pat jėgainės poveikio aplinkai objektyviam įvertinimui prieš ir po jėgainės veiklos pradžią yra numatyti papildomi aplinkos oro kokybės matavimai. Šiam įvertinimui atlikti numatoma parinktoje vietoje (Ramučių gyvenvietėje, Karmėlavos sen., Kauno r.,) naudojant mobiliąją laboratoriją 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais, atlikti nepertraukiamus dviejų savaičių trukmės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), sieros dioksido (SO2) ir benzeno (C6H6) matavimus. Matavimus atliks Aplinkos apsaugos agentūra.
Ramučių bendruomenės iniciatyvinei grupei buvo pasiūlyta pačiai pasirinkti vietą, kur stovės mobili laboratorija ir jų pačių sprendimu buvo sutarta konkreti vieta. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai – įrengta prieiga prie elektros energijos tinklo.
Pasak Kauno kogeneracinės jėgainės vadovo R. Paškausko, galimi įvairūs dialogo su bendruomene variantai ir sprendimai, kaip dar aktyviau į jėgainės statybos procesą ir jos eksploatavimo stebėseną įtraukti pačius gyventojus.
„Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų, likusi dalis – UAB „Fortum Heat Lietuva“.