Atliekos bus sutvarkomos pagal Europos Sąjungos nustatyta hierarchiją, siekiant kuo mažiau atliekų šalinti sąvartynuose ir kuo daugiau jų naudingai panaudoti.
Šilumos gamyba naudojant biokurą ir kietąjį atgautą kurą šiuo metu yra racionaliausias prieinamas gamybos būdas, kuriuo geriausiai išnaudojami pirminiai energijos šaltiniai. Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio modernizavimo projektai yra valstybei svarbūs ekonominiai projektai, kurių įgyvendinimas leistų apie 20 proc., lyginant su 2013 m., sumažinti šilumos gamybos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms, taip pat užtikrintų skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą.
Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų apie 40 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos. Taip pat jėgainės pagamins apie 0,57 TWh elektros energijos per metus, to pakaktų elektros energija aprūpinti 330 tūkst. namų ūkių.
Projektai leis racionaliai panaudoti ES fondų paramą. Investicijos finansuojamos finansų rinkose esant palankioms kreditavimo sąlygoms – tai vienas iš faktorių, lemiantis mažesnes projekto išlaidas.
Kauno kogeneracinės jėgainės atstumas iki gyvenamųjų namų – apie 1000 m. Toks atstumas atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Abi kogeneracinės jėgainės turės moderniausius ir efektyviausius dūmų valymo įrenginius, tad neigiamo poveikio gyventojų sveikatai nebus.
Žvelgiant į Europą, galima paminėti daug pavyzdžių, kur tokio tipo jėgainės veikia labai arti gyvenamųjų zonų: Austrijos sostinėje Vienoje 2-5 km spinduliu nuo senamiesčio veikia 4 kur kas galingesnės atliekų deginimo jėgainės, o viena jų – „Spitellau“ jėgainė nuo gyventojų yra nutolusi vos apie 200 metrų. Tokios jėgainės veikia ir kituose Europos didmiesčiuose: Stokholme, Kopenhagoje, Helsinkyje ir t.t. Pavyzdžiui pati naujausia, 2017 m. veiklą pradėjusi Kopenhagos atliekas naudojanti jėgainė „Copenhill“, kuri yra daugiau kaip dukart galingesnė nei Vilniuje statoma jėgainė, yra vos už 250 m. nuo daugiabučių pastatų.