Rūpestis sveikata ir nerimas dėl galimos atliekų jėgainių taršos nėra tik unikali Lietuvos patirtis. Didesni infrastruktūros projektai visuomet sukelia didesnes ar mažesnes diskusijas dėl poveikio visuomenės sveikatai. Tačiau pasaulinė praktika kaskart įrodo, kad atliekų jėgainės kaimynystė nėra priežastis gyvenimo kokybės pokyčiui.
2003 metais Italijos Alpėse įsikūrusiame mieste Bocene, kuriame gyvena apie 100 tūkst. gyventojų ir miestas ypač didžiuojasi unikalia gamta, kilo daug svarstymų dėl atliekų jėgainės įrengimo. Dėl to, įrengus atliekų jėgainę buvo atlikta daug tyrimų, vykdytas nuolatinis aplinkos monitoringas. Tačiau žymesnio poveikio aplinkos orui nuo tada taip ir nebuvo nustatyta.
Ispanijos mieste Taragonoje dėl įrengtos atliekų jėgainės 15 metų buvo vertinamos dioksinų ir furanų koncentracijos ore. Kasmet pakartojama ta pati studijų išvada – jėgainė nepridėjo papildomos rizikos žmonių sveikatai.
Milane, kuriame šildymo poreikis itin nežymus, žmonės kūrendami medieną išmeta 2-4 kartus daugiau teršalų, nei pastatyta atliekų deginimo jėgainė, parodė dar viena atlikta studija. Tai geriausias pavyzdys, kaip gyventojai šildydamiesi centralizuotai mažina aplinkos taršą iš vienos pusės, o iš kitos sprendžia atliekų sutvarkymo klausimą ir mažina apsirūpinimo energetiniais ištekliais sąskaitas.
Didžiojoje Britanijoje jau veikia per 30 atliekas kaip kurą naudojančių jėgainių ir planuojama įrengti dar apie 100 tokių pat. Atlikus išsamią studiją buvo prieita prie išvados, kad papildomi įrenginiai reikšmingai nepaveiks gyventojų sveikatos ir tos sprendimas visų pirma yra racionalus aplinkosauginiu požiūriu vertinant visas galimas ir prieinamas alternatyvas. Atliekų jėgainių emisijos gerokai žemesnės, negu reglamentuojama Atliekų deginimo direktyvoje. Pagrindinis taršos šaltinis Didžiojoje Britanijoje – atsitiktiniai gaisrai, žemės ūkis ir kaip bebūtų keista plieno pramonė.
Vilniuje planuojamos įrengti kogeneracinės jėgainės būsimas poveikis aplinkai išsamiai išnagrinėtas atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Netgi įvertintas maksimalus tik teoriškai galimas poveikis aplinkai nebūtų ribojantis – negalėtų sukelti neigiamos įtakos aplinkai ir visuomenės sveikatai. Vilniaus jėgainėje nenumatoma tarša į paviršinius ar gruntinius vandenis, o triukšmas, oro emisijos nesieks griežtų normų, kvapas šalia jėgainės nebūtų juntamas.