Lietuvoje susidarančių atliekų panaudojimas energijos gamybai vis dažniau pagrįstai siejamas su pigesniu ir protingesniu apsirūpinimu šiluma, elektros importo pažinimu bei racionalesniu atliekų tvarkymu.
Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, kur atliekose esanti energija racionaliai išnaudojama jau keliasdešimt metų - atliekas kaip kurą naudojančios kogeneracinės jėgainės tapo įprastu šilumos ir elektros energijos gamybos standartu. Per daugelį tokių elektrinių darbo metų įvertintas akivaizdus teigiamas rezultatas – poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, lyginant su galimomis alternatyvomis, yra daug mažesnis, o gaminama šilumos ir elektros energija leidžia gyventojams bei pramonei taupyti jų kasdienes išlaidas energetiniams resursams.
Progresas atliekų deginimo srityje padėjo išplėtoti dūmų valymo technologijas tiek, kad degimo produktų emisijos į orą per dvidešimtmetį sumažėjo šimtais kartų ir šiandieną nesiekia net pusės griežčiausiais įstatymais nustatytų limitų. Plečiantis centralizuotam šildymui ir juo keičiant individualų susidarė puikios sąlygos sumažinti aplinkos oro taršą gyvenamoje aplinkoje. Kurą deginant aukštoje temperatūroje, kuri palaikoma atliekų jėgainėse, žalingų junginių beveik nesusidaro, todėl teršalų išmetimai nykstamai maži lyginant su šiai dienai esančiomis alternatyvomis.
Deginant kietąjį kurą (pvz. malkas) žemoje temperatūroje, kuri siekia iki 800 laipsnių Celsijaus, susidaro kancerogeniškų junginių, tokių kaip dioksinai ir furanai.
Tam tikras kiekis šių junginių pasiekia kiekvieną iš mūsų, kadangi visiškai išvengti jų neįmanoma. Vidutiniškai 95% šių junginių mes suvalgome vartodami mėsos, pieno, žuvies produktus. Įkvepiame – 2%, rodo atlikti moksliniai tyrimai ir studijos. Ore pagrindinis furanų šaltinis – individualių namų šildymo įrenginiai, kuriuose deginama mediena, taip pat miškų, durpynų gaisrai.
Palyginimui, Švedijoje veikiančių 32 atliekų jėgainių išmesti teršalai tesudaro mažiau nei 1 proc. viso į aplinką išmetamo teršalų kiekio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita. Švedai didžiuojasi racionaliai išnaudodami šalyje susidarančias atliekas – tai jiems socialiai atsakingas verslas, aprūpinantis milijonus gyventojų šilumos ir elektros energija.
Ir didžiuojasi Švedija pagrįstai – nepaisant sudeginimo atliekų kiekio didėjimo (šalis sudegina net du milijonus tonų atliekų per metus), išmetamų teršalų kiekis nuo 1985 m. iki 2007 m. mažėjo per šimtą kartų. Išmetamų sunkiųjų metalų kiekis sumažėjo beveik 99 proc., tiek pat sumažėjo ir išmetamų dioksinų – nuo maždaug 100 gramų per metus, iki mažiau nei 1 gramo per tą patį laikotarpį, teigiama ataskaitoje.
Tai ne unikali patirtis. Prancūzijoje, kurioje veikia net 124 komunalinių atliekų deginimo jėgainės, jų išmetamas dioksino kiekis sudarė 0,37 proc. viso šalyje į orą išmetamo dioksino. Įvertinant, kad šio teršalo didžioji dalis gaunama su maistu, atliekų jėgainės Prancūzijoje „atsakingos“ už maždaug 0,000074 proc. gyventojų suvartojamo teršalo.